Strateginiai dokumentai

Nacionalinė Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija (Valstybės žinios, 2010-06-23, Nr. 73-3725)
Didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies energijos balanse, elektros ir šilumos energetikos bei transporto sektoriuose kuo geriau patenkinti energijos poreikį vidaus ištekliais, atsisakyti importuojamo taršaus iškastinio kuro, taip padidinti energijos tiekimo saugumą, energetinę nepriklausomybę ir prisidėti prie tarptautinių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

• atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20%,
• biodegalų dalį šalies degalų, skirtų transportui, rinkoje 2020 m. padidinti iki 15%, o 2025 m. – iki 20%. 2025 m. biodegalais pakeisti apie 450 tūkst. tne naftos produktų, atitinkamai išplečiant rapsų ir kitų aliejinių augalų plotus bei biodyzelino gamybą, taip pat visapusiškai remti bioetanolio gamybą, taikant naujausias technologijas ir panaudojant kuo įvairesnes žaliavas (investicijos apie 300 mln. Lt).
  
• siekti, kad per artimiausią penkmetį statant vėjo elektrines, mažas hidroelektrines ir biokurą naudojančias termofikacines elektrines, atsinaujinančių išteklių dalis bendrame elektros energijos gamybos balanse 2010 m. sudarytų daugiau kaip 7%, o analizuojamojo laikotarpio pabaigoje jų indėlis turėtų padidėti iki 10%.
  
• plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir kitus atsinaujinančius energijos išteklius šilumos gamybos sektoriuje bei skatinti šilumos ir elektros gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių.
  

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (Valstybės žinios, 2003-09-19, Nr. 89-4029)
I. Siekiant užtikrinti nepavojingą žmonių sveikatai ir atitinkančią ES reikalavimus oro kokybę visoje šalies teritorijoje, būtina įgyvendinti šiuos ilgalaikius uždavinius:

• užtikrinti, kad modernizuojant šalies ūkį ir statant naujus objektus būtų diegiami geriausi prieinami gamybos būdai ir naujausios aplinkai ir žmonių sveikatai mažiausią neigiamą poveikį darančios technologijos;
• skatinti, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas energetikoje ir transporte nuolat didėtų ir iki 2020 metų sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų bendro pirminės energijos balanso;
  
• Ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti numatytos šios priemonės:
  
• investicinės paramos alternatyvių energijos šaltinių (vėjo, saulės, geoterminės energijos, mažosios hidroenergetikos) plėtojimui teikimas, biologinio kuro naudojimo skatinimas, kombinuotos elektros ir šilumos energijos gamybos diegimas;
  
• ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis skatinti gaminti ir naudoti ekologiškai švaresnius ir biologinius degalus.
  

II. Siekiant sukurti ekonomiškai efektyvią transporto sistemą, būtina įgyvendinti šį ilgalaikį uždavinį:

• daugiau naudoti mažiau aplinką teršiančių (suskystintos naftos dujos ir suslėgtos gamtinės dujos, mažai sieringas laivų mazutas) ir alternatyvių degalų, pasiekti, kad iki 2020 metų biokuras (biodyzelinas, bioetanolis) sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų visų kelių transporto naudojamų degalų;

Siekiant įgyvendinti ilgalaikį uždavinį, numatyta vidutiniuoju laikotarpiu padidinti mažiau aplinką teršiančių ir alternatyvių degalų konkurencingumą, sukuriant atitinkamą ekonominę ir teisinę bazę.
III. Siekiant plėsti biologinio kuro ir biologinių tepalų gamybą – perdirbti energetikai skirtą rapsų ir grūdų produkciją, numatyta vidutiniuoju laikotarpiu teikti investicinę paramą biologinio kuro ir biologinių tepalų gamybos ir antrinių žaliavų perdirbimo įmonėms steigti ir plėsti, o trumpuoju laikotarpiu sukurti ekonomines ir teisines sąlygas plėtoti biologinį kurą ir biologinius tepalus gaminančias ir antrines žaliavas perdirbančias įmones.
Trumpalaikio tikslo įgyvendinimo priemonė:

• parengti ir įgyvendinti visuomenės švietimo programas, skatinančias naudoti daugiau iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintų degalų, gaminių, pagamintų iš vietinių antrinių žaliavų, įteisinti specialų šių gaminių ženklinimą.

IV. Formuojant darnų energetikos sektorių, numatyta pasiekti, kad energijos gamyba iš vietinių atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių nuolat didėtų ir 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 15% pirminės energijos balanso, racionaliai naudoti atliekas energijai gaminti. Tikslą numatyta įgyvendinti (ilgalaikis uždavinys):
ekonominėmis ir organizacinėmis priemonėmis skatinant energijos gamybą iš vietinių atsinaujinančiųjų (vėjo, saulės, geoterminė energija, mažoji hidroenergetika, biomasė) ir atliekinių išteklių, diegiant šiuolaikiškus alternatyvius energijos gamybos metodus;
remiant mokslinius atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, energetikos sistemų optimizavimo tyrimus.
Pagrindinis vidutinės trukmės uždavinys:

• pasiekti, kad vietiniai atsinaujinantieji ir atliekiniai energijos ištekliai 2010 m. sudarytų ne mažiau kaip 12% bendro pirminės energijos balanso.

Pagrindinis trumpalaikis uždavinys :

• ekonominėmis priemonėmis didinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių (vėjo, saulės, geoterminės energijos, mažosios hidroenergetikos ir kitokių) konkurencingumą, skatinti kuo daugiau jų naudoti.
  

V. Kuriant ekonomiškai efektyvų ir konkurencingą žemės ūkį, numatytas įgyvendinti ilgalaikis uždavinys:

• plėsti rapsų ir javų, skirtų biologiniam kurui (biodyzelinui, bioetanoliui) ir biologiniams tepalams gaminti, plotus, pasiekti, kad viso jų derliaus pakanktų ne mažiau kaip 15 procentų transportui reikalingų degalų pagaminti;

Trumpalaikis uždavinys yra šis:

• skatinti auginti rapsus ir javus, skirtus biologiniam kurui gaminti, plėtoti alternatyvias augalininkystės šakas.

Trumpalaikio tikslo įgyvendinimo priemonė:

• rengti biologiniam kurui gaminti skirtų pasėlių plėtros, ūkių perėjimo prie alternatyvaus ūkininkavimo programas, parengti ir įteisinti ekonomines jų plėtros skatinimo priemones.
  

Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 m. programa (Valstybės žinios, 2006-05-16, Nr. 54-1956)
Programos tikslas vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių sektoriui – naudoti šiuos energijos išteklius šalies priklausomybei nuo pirminių energijos išteklių importo mažinti.
Uždavinys – siekti, kad 2010 m. atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų iki 12% bendrame pirminės energijos balanse, o elektros energijos gamyba iš šių išteklių sudarytų 7% visos suvartojamos elektros energijos pagal sutartus su ES įsipareigojimus.
Priemonės:

• Teikti paramą įmonėms ir organizacijoms plečiant įrenginių, kuriuose vartojami vietiniai, atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, bei šiems ištekliams ruošti ir naudoti skirtų įrenginių gamybą bei skatinti šių įrenginių diegimą;
• Rengti rekomendacijas, kaip rinkti ir ruošti kūrenti medienos atliekas, šiaudus ir kitą biokurą, kokios yra jo kūrenimo technologijos, taip pat šių technologijų taikymo organizacines schemas, jas įvertinti ir skatinti diegti;
  
• Parengti buitinių atliekų deginimo galimybių studiją;
  
• Skatinti įgyvendinti vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo energijos gamybai projektus, ypač pavyzdinius, taikyti naujausias technologijas;
  
• Tirti ir vertinti įgyvendintus vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo projektus, rengti tolesnio panašių projektų įgyvendinimo rekomendacijas;
  
• Tobulinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų teikimo taisykles, pasirengti taikyti prekybos žaliaisiais sertifikatais sistemą.
  

Įgyvendinus šios Programos tikslus, bus gauti šie kiekybiniai energetikos rodikliai:

• atsinaujinantys energijos ištekliai 2010 m. sudarys iki 12% bendrame pirminės energijos balanse;
• iki 2010 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių turės būti gaminama 7% visos suvartojamos elektros energijos;
  
• iki 2010 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarys ne mažiau kaip 5,75% viso šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto transportui, energijos.
  

Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010 m. programa (Valstybės žinios, 2004-08-30, Nr. 133-4786)
Šios Programos tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo ir Europos Bendrijos nuostatas dėl biokuro gamybos ir naudojimo plėtros – užtikrinti, kad:

• iki 2010 m. energija, išgaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, sudarytų 12% (tarp jų išgaunama iš biokuro, pagaminto iš lietuviškos kilmės žaliavų, – 10,5%) visų energijos sąnaudų;
• iki 2010 m. elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių, sudarytų 7% (tarp jų pagaminta iš biokuro – 1,65%) visų elektros energijos sąnaudų;
  
• iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75% visų sunaudojamų degalų.
  

Svarbiausieji šios Programos uždaviniai yra:

• iki 2010 m. padidinti gaunamos iš biodujų, medienos ir šiaudų elektros energijos gamybą iki 0,204 TWh, o bendrosios energijos – iki 10,31 TWh per metus;
• iki 2010 m. padidinti biodyzelino iš lietuviškos kilmės žaliavų gamybą iki 40 tūkst. tonų per metus;
  
• iki 2010 m. padidinti bioetanolio gamybą iki 20 tūkst. tonų per metus;
  
• skatinti biokuro žaliavų auginimą ir paruošimą;
  
• skatinti biokuro naudojimą, nustatyti privalomuosius mineralinių degalų ir biodegalų mišinių naudojimo rodiklius;
  
• skatinti biokuro gamybos ir naudojimo mokslinius tyrimus – juos pripažinti prioritetine mokslinių tyrimų kryptimi;
  
• diegti mokymo, informavimo ir konsultavimo biokuro klausimais priemones.
  

Šilumos ūkio plėtros kryptys (Valstybės žinios, 2004-03-25, Nr. 44-1446)
Kryptis: Mažinti aplinkos taršą, šilumos gamybai naudojant įvairių rūšių energijos išteklius:

• Tobulinant energijos gamybos iš vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių skatinimo ir jos supirkimo tvarką, diegiant konkurenciją tarp gamintojų, taikant skaidrią ir nediskriminacinę ekonominių svertų sistemą (numatančią palankesnes sąlygas investicijoms, didesnes elektros energijos supirkimo kainas), atsižvelgiant į nacionalinius interesus ir šalies tarptautinius įsipareigojimus, siekti, kad:
  • šiluma, pagaminta iš vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių, 2010 m. sudarytų 17%, 2020 m. – 23% bendro šilumos gamybos balanso;
    
  • iki 2010 m. būtų pastatytos 2 ar 3 mažos kogeneracinės elektrinės, deginančios medieną, jos atliekas, šiaudus ir kitus atsinaujinančiuosius išteklius.

Įstatymai


Energetikos įstatymas (Valstybės žinios, 2002-06-07, Nr. 56-2224 )
Vienas iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką, reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uždavinių – vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.

Elektros energetikos įstatymas (Valstybės žinios, 2000-08-04, Nr. 66-1984; 2004-07-10, Nr. 107-3964 ; 2009-01-27, Nr. 10-353; 2009-04-04, Nr. 38-1437 )
Viena iš vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos funkcijų elektros energetikos sektoriuje – nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą. Valstybė, nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, skatina gamintojus gaminti elektros energiją panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

Šilumos ūkio įstatymas (Valstybės žinios, 2003-05-28, Nr. 51-2254)
Vienas iš įstatymo tikslų: gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
Valstybė (savivaldybės) skatina iš biokuro, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, deginant atliekas, taip pat iš geoterminės energijos pagamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo sistemas. Šis supirkimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.

Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas (Valstybės žinios, 2004-02-21, Nr. 28-870)
Įstatymas reglamentuoja biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos ir naudojimo teisines sąlygas.
Įstatymo tikslai:

• skatinti biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus;
• didinti vietinių, atsinaujinančių bei alternatyvių energijos išteklių efektyvų naudojimą ir energijos išteklių tiekimo saugumą;
  

Biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamyba iš Lietuvos Respublikos kilmės žaliavų yra skatinama per Vyriausybės tvirtinamas programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto.
Biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamintojams ir naudotojams taikomos įstatymų nustatytos lengvatos.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Valstybės žinios, 1999-05-28, Nr. 47-1469, Valstybės žinios, 2002-02-06, Nr. 13-474)
Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus, ir pateikę biodegalų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.

Akcizų įstatymas (Valstybės žinios, 2004-02-19, Nr. 26-802)
Įstatymo 46 straipsnis nurodo, kad nuo akcizų už elektros energiją atleidžiama elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
Įstatymo 38 straipsnis numato akcizų lengvatas energetiniams produktams iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais. Vienas iš keliamų reikalavimų – produktai turi būti pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo reikalavimus biokurui. 38 straipsnio reikalavimus atitinkantiems produktams taikomas šio Įstatymo 33–37 straipsniuose nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) produkto tonoje.

Teritorijų planavimo įstatymas (Valstybės žinios, 2004-02-07, Nr. 21-617 )
Specialiojo teritorijų planavimo uždavinys: plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas bei kitą infrastruktūrą ir rezervuoti teritorijas jų plėtrai.

TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO 2, 10, 22, 25, 28, 32, 34, 35, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 29 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS (Valstybės žinios, 2010-07-15, Nr. 84-4404)
Įsigalioja nuo 2010 spalio 1d. 

Statybos įstatymas (Valstybės žinios, 2001-11-30, Nr. 101-3597 )
Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.

Poįstatyminiai teisės aktai

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašas (Valstybės žinios, 2007-01-04, Nr. 1-27)
Viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų sąraše nurodyta, kad elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius bei elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos (Valstybės žinios, 2002-02-15, Nr. 16-648; Informaciniai pranešimai, 2008-02-27, Nr. 16-217; 2008-10-10, Nr. 77-1002)
Nustato vidutines elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, supirkimo kainas bei jų taikymo sąlygas:

• hidroelektrinėms – 26 ct/kWh (nuo 2009-01-01);
• vėjo jėgainėms – 30 ct/kWh (nuo 2009-01-01);
  
• jėgainėms, kuriose elektros energija gaminama naudojant biokurą, - 30 ct/kWh (nuo 2009-01-01).
  

Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka (Valstybės žinios, 2004-01-17, Nr. 9-228 )
Ši tvarka nustato elektros energijos, gaminamos Lietuvos Respublikoje naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijos šaltinius, gamybos ir pirkimo skatinimo bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus. Skatinama elektros energijos gamyba vėjo, biomasės, saulės elektrinėse ir ne didesnės negu 10 MW galios hidroelektrinėse, taip pat šios energijos, kuri gaminama nurodytais būdais, pirkimas su tvarkoje apibrėžtomis išimtimis. Geoterminių elektrinių, hidroelektrinių, kurių galia didesnė negu 10 MW, ir elektrinių, naudojančių atliekinius energijos išteklius, gaminamos elektros energijos pirkimo skatinimo ir šių elektrinių prijungimo prie tinklų tvarką ir sąlygas gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka (Valstybės žinios, 2003-07-30, Nr. 75-3481)
Šiluma, pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – šiluma, kuriai pagaminti panaudoti atsinaujinantieji energijos ištekliai energijos vienetais sudaro ne mažiau kaip 70% galutinio produkto. Tvarka nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų prioritetus. Jeigu nepriklausomi šilumos gamintojai siūlo vienodą šilumos kainą, šilumos tiekėjas šilumą iš jų superka pagal šią eilę:

• iš bendrų elektros ir šilumos gamybos įrenginių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos šaltinius;
• pagamintą iš atsinaujinančiųjų ir geoterminės energijos šaltinių;
  
• atliekinę – iš pramonės įmonių;
  
• iš efektyvios kogeneracijos įrenginių;
  
• iš iškastinio organinio kuro katilinių.
  

Vėjo elektrinių prijungimo prie Lietuvos elektros energetikos sistemos techninės taisyklės (Valstybės žinios, 2004-04-20, Nr. 57-2007)
Taisyklių tikslas – užtikrinti, kad prie elektros tinklo naujai prijungiamos vėjo elektrinės turėtų tokias konstrukcijos, valdomumo ir veikos dinamines savybes, kurios atitiktų Lietuvos standartų bei statybos normų reikalavimus ir leistų vėjo elektrines prijungti prie Lietuvos elektros sistemos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, o vėjo elektrinių gaminama elektros energija atitiktų galiojančių standartų reikalavimus.

Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijos R 44–03 patvirtinimo (Informaciniai pranešimai, 2003-08-09, Nr. 60-578)
Planuojant įrengti vėjo jėgaines, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Atliekant šį vertinimą, svarbu tiksliai nustatyti planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai aspektus, numatyti priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti. Vertinimo rezultatai išdėstomi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kurioje būtų išnagrinėtas vietos tinkamumas vėjo jėgainėms įrengti, galimas poveikis įvairiems aplinkos komponentams, socialinei ekonominei aplinkai, numatytos priemonės neigiamam poveikiui išvengti ar sumažinti, pateikta alternatyvų analizė bei kita tyrimų metu gauta informacija.

Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės (Valstybės žinios, 2004, Nr. 97-3589, Aplinkos ministro įsakymas, 2004-06-11 Nr. 4-240/DI-330)
Planavimo tikslas – planuojamoje teritorijoje nustatyti tinklų plėtros prioritetines kryptis, užtikrinant darnią tinklų plėtrą, ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai, nustatant planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones bei kitus reikalavimus.

Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklės (Valstybės žinios, 2004-01-22, Nr. 12-360, Aplinkos ministro įsakymas, 2004-01-16, Nr. 4-13/DI-28)
Šilumos ūkio specialiojo planavimo tikslas – suformuoti ilgalaikes savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros kryptis, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal teisės akto nuostatas.


ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. BALANDŽIO 16 D. ĮSAKYMO NR. 184 „DĖL STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ STR 1.01.06:2002 „YPATINGI STATINIAI“ IR STR 1.01.07:2002 „NESUDĖTINGI (TARP JŲ LAIKINI) STATINIAI“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO (Valstybės žinios, 2010-01-16, Nr. 6-264 )



Direktyvos