Lietuvos įstatymų leidėjai rengiasi apriboti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Seimo Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo rengimo darbo grupė siūlo įstatymo projektą, kuris diskriminuoja vėjo energetikos sektorių ir kelia susirūpinimą Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos nariams.

Vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje norinti statyti UAB "4 Energia" parengė Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kurią šią savaitę pristatys visuomenei. Projektui pritaria ir Ūkio ministerija.

Seime baigiamas gludinti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektas. Jis sudarytų palankesnes sąlygas Lietuvoje plėtoti vėjo ir kitų atsinaujinančių išteklių energetiką, nes įpareigotų operatorius supirkti tokią elektros energiją lengvatiniu tarifu.

Senkant energetinių šaltinių, tokių kaip dujos, anglis ir nafta, ištekliams, pasaulio energetikos ateitis yra atsinaujinančiuose energetikos šaltiniuose, tokiuose kaip saulė, vėjas ir vanduo. Vėjo energetika Europoje jau aktyviai yra plėtojama daugiau nei 10 metų. Šiai dienai Danijoje vėjo jėgainės pagamina netoli 20% sunaudojamos elektros energijos, o tokiose šalyse kaip Portugalija, Ispanija ir Vokietija apie 10%. Palyginimui, Lietuvoje vėjo energija 2008 m. sudarė tik 1.4% sunaudojamos energijos.

Iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo liko truputį daugiau kaip keturi mėnesiai. Šiuo metu sprendžiami įvairūs būdai, kaip išvengti energijos trūkumo ir užtikrinti, kad jos užtektų ir gyvnetojams, ir verslui. Nuo kitų metų pagrindiniai elektros energijos gamybos šaltiniai Lietuvoje bus šiluminės elektrinės, kurios priklauso nuo importuojamo kuro bei dujų, be to, daro itin didelę žalą gamtai. Lietuvai būtina turėti kelis gamybos šaltinius. Ne mažiau svarbu, kad elektros gamyba būtų kuo mažiau kenksminga aplinkai.

2009 m. rugpjūčio 1 d. laikraščio „Banga“ skaitytojų nuomonių skiltyje buvo išspausdintas Gedminų bendruomenės pirmininko V. Švanio straipsnis „Vėjo jėgainės – bijoti ar nebijoti? BIJOTI!“, kuriame, autoriaus nuomone, pateikiami oficialių pasaulinių institucijų duomenys bei mokslininkų tyrimų rezultatai dėl vėjo jėgainių poveikio žmonių sveikatai. Šiame straipsnyje V. Švanys nesutinka su mano pareikštomis mintimis š.m. liepos 1 d. laikraščio „Banga“ numeryje.

Lietuva turi vėjo, jūrą, palankų požiūrį į žaliąją energetiką ir investuotojų, norinčių jūroje statyti vėjo jėgaines. Tačiau pastariesiems vien palankaus požiūrio nepakanka, o valstybė kol kas tik jį ir tegali pasiūlyti – nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose reglamentų, kaip pakinkyti vėją jūroje, nerastume.